Emocinio intelekto ugdymas svarbus ir vaikams, ir suaugusiems. Ugdant emocinį intelektą nuo mažumės, vaikai greičiau suvokia ir išreiškia savo jausmus, o tai jiems padeda numatyti tam tikras elgesio strategijas. Emocijų ir jausmų valdymas lemia kasdienę sėkmę, nes vaikas labiau susikaupęs, susikoncentravęs, išvengia nemalonių situacijų, kuria teigiamus tarpusavio santykius ir greitai nepasiduoda užklupus sunkumams.

,,Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, jos kartais keičiasi net keletą kartų per valandą. Tad kaip nepasimesti savo vidiniame pasaulyje?, – atsakymus pateikia Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Justė Petkuvienė. Mokytoja apžvelgia psichologų ir mokslininkų įžvalgas apie emocinio intelekto svarbą bei pristato pagrindinius žingsnius padėsiančius atpažinti ir valdyti savo emocijas.

Emocinis intelektas- kas tai?

Analizavusi mokslinę literatūrą, Justė pateikia keletą emocinio intelekto apibrėžimų. Pagal psichologus P. Salovey ir J. Mayer, emocinis intelektas yra įgūdžiai, kurie leidžia gebėti atpažinti savo ir kitų emocijas. Mokslininkų teigimu, emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį, mokymosi įgūdžius. Taip pat lemia gebėjimą kurti santykius su kitais.

Žymūs mokslininkai C. Raver, P. Garner ir R. Smith-Donald rašo, kad emocinis intelektas yra susijęs su daugeliu svarbių vaikų ir suaugusiųjų rezultatų. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, geba geriau koncentruoti dėmesį, yra labiau įsitraukę mokykloje, turi daugiau teigiamų santykių ir yra labiau empatiški. Tokioms mintims pritaria ir psichologai A. Brackett, S. Rivers ir P. Salovey, kurie teigia, kad ir suaugusiųjų aukštesnis emocinis intelektas yra susijęs su geresniais santykiais, pozityvesniais jausmais apie darbą ir mažesniu su darbu susijusiu stresu ir perdegimu.

Kaip ugdyti emocinį intelektą?

Mokytoja Justė pateikia psichologių L. Shauna, C. E.. Tominey, E.S. O’bryon, S.S. Rivers 5 žingsnius kaip tvarkytis su savo emocijomis bei priduria, kaip tai gali būti pritaikoma praktiškai klasėje ar namuose.

1. Atpažinti: kaip aš jaučiuosi? Mūsų kūno signalai (pvz., laikysena, energijos lygis, kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis) gali padėti mums nustatyti mūsų pasitenkinimo ir energijos lygį.

,,Mokykloje dažnai vaikų klausiame kaip jie jaučiasi. Pastebime, kad per keletą mėnesių kiekvieną dieną kalbant apie emocijas ir jausmus, vaikai vis greičiau atpažįsta savo emociją“- dalinasi mokytoja Justė.

2. Suprasti: kas atsitiko, dėl ko aš taip jaučiausi? Kai jausmai keičiasi keletą kartų per dieną, pagalvokite apie galimas šių jausmų priežastis. Nepatogius jausmus sukeliančių dalykų (pvz., žmonių, minčių ir įvykių) identifikavimas gali padėti mums juos valdyti ir numatyti, kad galėtume parengti veiksmingą atsaką.

,,Vaikams neretai užduodame klausimą ,,kodėl?“, paprašome vaikų pamąstyti kokia situacija, priežastis išprovokavo tam tikrą jausmą, kad jie suvoktų kokios situacijas sukelia tam tikrus jausmus. Po kiek laiko vaikai išmoksta spręsti sudėtingus įvykius arba vengia dirgiklio“- teigia mokytoja Justė.

3. Įvardinti: koks žodis geriausiai apibūdina mano savijautą? Nors kalboje yra daug emocijų žodžių, dauguma iš mūsų vartoja labai ribotą jų skaičių, kad apibūdintų savo jausmus (pvz., laimingas, liūdnas). Turėdami turtingą žodyną galime tiksliai nustatyti savo emocijas, efektyviai bendrauti ir nustatyti tinkamas reguliavimo strategijas.

Mokytoja sako, kad su vaikais mokosi emocijų žodyno nuo pat pirmų dienų mokykloje: „Klasėje vaikai neapsiriboja vien žodžiais linksmas ir liūdnas. Vaikai įvardina savo emocijas įvairiausiais žodžiais: ramus, nustebęs, drovus, susigėdęs, pakylėtas, besididžiuojantis ir t.t. Kuo daugiau emocijų žodžių žino, tuo labiau vaikai pasitiki savimi, kai kalbama apie emocijas. Taip pat kuo platesnis emocijų žodynas, tuo geriau jausmas perteikiamas aplinkiniams, o tada galima kartu pasidžiaugti arba paprašyti pagalbos.“

4. Išreikšti: kaip galiu tinkamai išreikšti tai, ką jaučiu šiam laikui ir vietai? Yra daug būdų išreikšti kiekvieno mūsų jausmus. Skirtingu metu ir skirtinguose kontekstuose kai kurios išraiškos formos yra veiksmingesnės už kitas.

,,Vaikams siekiame padėti suprasti ką ir kodėl darome. Tokiu būdu mokykloje išreiškiame skirtingus jausmus, vaikams netgi pristatome skirtingų strategijų modelius, kaip išreikšti savo emocijas. Neseniai su vaikais kalbėjome apie pykčio emociją. Aptarėme kokie jausmai užplūsta sukilus pykčiui, pvz. norime kam nors pasakyti ką nors negero, ką nors mesti ar mušti. Vaikai pritarė, kad toks elgesys nebūtų geras, todėl vaikai patys pasiūlė keletą strategijų, kurias galime naudoti: aplinkiniams įvardinti savo jausmą PIKTAS ir pasitraukti pabūti vienam; nueiti į savo mėgstamą vietą ir ramiai pasėdėti; giliai kvėpuoti; išpūsti pyktį ir t.t. Kuo daugiau šnekame ir turime emocinio intelekto lavinimo pamokų, tuo daugiau įvairiausių strategijų pasiūlo patys vaikai ir galiausiai jas įgyvendina savo kasdienybėje “- džiaugiasi rezultatais mokytoja Justė.

5. Reguliuoti: ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau savo jausmą (jei noriu ir toliau taip jaustis) arba pakeisčiau jausmą (jei nenoriu taip jaustis toliau)? Strategijos, kurios gali veiksmingai reguliuoti emocijas:

• Giliai kvėpuoti;
• Pokalbis su savimi (pvz., „Aš žinau, kad galiu tai padaryti!“);
• Neigiamos sąveikos perfrazavimas (pvz., „Jai sunki diena. Nenuostabu, kad ji taip sureagavo“.)
• Atsitraukimas ir fizinis atstumas (pvz., trumpas pasivaikščiojimas pietų metu)
• Socialinės paramos ieškojimas (pvz., pokalbis su draugu ir planų leisti laiką kartu).

„Emocinio intelekto ugdymas nuo mažų dienų leidžia efektyviai valdyti emocijas ir išvengti, pavyzdžiui, pykčio priepuolių, konfliktų su kitais ar visiško išsiblaškymo apėmus nerimui“ – pastebi ankstyvojo ugdymo mokyklos ,,Eureka“ mokytoja Justė Petkuvienė.

Literatūra:

1. Salovey, P., J.D. Mayer. 1990. “Emotional Intelligence”. Imagination, Cognition, and Personality 9 (3): 185–211.
2. Raver, C.C., P.W. Garner, R. Smith-Donald. 2007. “The Roles of Emotion Regulation and Emotion Knowledge for Children’s Academic Readiness: Are the Links Causal?”. In School Readiness and the Transition to Kindergarten in the Era of Accountability, eds. R.C. Pianta, M.J. Cox, & K.L. Snow, 121–47. Baltimore, MD: Brookes.
3. Brackett, M.A., S.E. Rivers, P. Salovey. 2011. “Emotional Intelligence: Implications for Personal, Social, Academic, and Workplace Success”. Social and Personality Psychology Compass 5 (1): 88–103.
4. Shauna L. Tominey Elisabeth C. O’bryon Susan E. Rivers Sharon Shapses. 2017. “Teaching Emotional Intelligence in Early Childhood“. Young Children Vol. 72, No. 1