Prieš pradedant lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dauguma tėvų susiduria su įvairiais klausimais. Kokia ugdymo filosofija atliepia mūsų ir vaiko poreikius? Kokia mokykla geriausia? Kokie mūsų šeimos lūkesčiai ugdymo įstaigai? Tai tik maža dalis klausimų, kuriuos tėvai sau kelia. „Šiuolaikiniame multikultūriškumu pulsuojančiame pasaulyje, vis daugiau tėvų bando suprasti, ar vaikas, pradėjęs lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nėra per mažas ir gabus, augti bei mokytis dvikalbėje aplinkoje“, – pastebi Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Daujotė ir dalinasi įžvalgomis, kokią naudą vaikams kuria dvikalbis ugdymas ankstyvajame amžiuje.

Dvikalbės aplinkos praktinė nauda

Dauguma žmonių praktinius dvikalbystės aspektus iškelia kaip pirmąją priežastį, kodėl nori, kad vaikai mokytųsi dvikalbėje aplinkoje. Bene dažniausiai praktinę dvikalbystės naudą galima pamatyti keliaujant kartu su vaikais. „Mano klasės tėveliai dažnai dalinasi įspūdžiais grįžę iš įvairių užsienio šalių. Jie su šypsenomis veiduose pasakoja, kaip vos 3 metų vaikas viešbučio baseine, žaidimų aikštelėje ar kitose veiklose be vargo susikalbėjo su užsieniečiais vaikais ar viešbučio darbuotojais“, – džiaugiasi mokytoja L. Daujotė. Gebėdami kalbėti užsienio kalba vaikai ne tik išreiškia savo jausmus bei norus, tačiau susiranda naujų draugų, ugdo kūrybiškumą, kalbinius bei socialinius gebėjimus, kurie formuojantis asmenybei yra be galo svarbūs.

Antroji kalba taip pat gali reikšti ir platesnes darbo galimybes. Globalizacija į rinką atnešė daug pokyčių ir naujų darbo pozicijų. Anglų kalba yra pagrindinė verslo ir prekybos kalba pasaulyje, daugiakalbių specialistų paklausa nuolat auga, todėl šios arba kitos kalbos mokymasis nuo pat pirmos ugdymo įstaigos, gali atnešti vaikui ir šeimai neaprėpiamą naudą.

Dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas atveria duris į profesinę informaciją, literatūrą originalo kalba, internetinius išteklius ir net kultūros paveldą. Trumpai tariant, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai, turi tam tikrą privilegiją gauti informaciją iš įvairesnių šaltinių ir ją tikslingai panaudoti.

Emocinė nauda

Kai kurios šeimos turi tam tikrą paveldo kalbą (ji skiriasi nuo bendruomenės kalbos ir ja kalba/kalbėjo ankstesnės kartos). Prasidėjus globalizacijai, nemaža dalis Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žmonių, išvyko gyventi bei dirbti į užsienį. Kelių kalbų mokėjimas padeda vaikui bendrauti su seneliais, pusbroliais ar kitais šeimos nariais, gyvenančiais užsienyje. Tokiu būdu vaikas jaučiasi svarbia giminystės ryšius puoselėjančia dalele, nes supranta tai, ką sako kita kalba esantis asmuo ir pats gali išreikšti savo jausmus bei nuomonę. Taip pat yra mažesnė tikimybė, kad šeimos susibūrimuose vaikas jausis atskirtas.

Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje į mokymosi programą įtraukia antrą kalbą – anglų, vokiečių, prancūzų ar kt. Jeigu vaikas dar ikimokykliniame amžiuje pradeda bent jau girdėti kita kalba kalbantį mokytoją, mokykloje jis nejaus jokios frustracijos ar nenoro bendrauti su mokytoju/a, kuris/i atvyko iš kitos šalies. Ryšium su tuo, mokymosi įstaigoje vaikais jausis saugiai, jo nekamuos jokie kalbiniai ar sociokultūriniai iššūkiai, o su mokytoju/a turės puikius santykius, o tai mokymosi procesą palengvina dar įdomesnį ir naudingesnį.

„Mes savo klasėje, ikimokyklinio amžiaus vaikus mokome dviem kalbomis. Klasėje esame dvi mokytojos: viena lietuvė, kita – ispanė, kuri kalba anglų kalba. Tik susikūrus klasei, vaikai kurį laiką bijojo ir vengė kalbėti su mokytoja, kuri su jais kalba tik angliškai. Vos po kelių mėnesių, mane pačią, kaip mokytoją, nustebino, kaip greitai vaikai padarė milžinišką progresą. Vaikai ne tik geba anglų kalba paaiškinti savo emocijas, norus, bet ir įsitraukia į kasdien mums šypsenas sukeliančius dialogus. Klasėje išgirsti sakinį „Teacher, I want duonytė“ arba „I am happy because I ate ice cream“ tapo kasdienybė. Labiausiai džiugina, kad vaikai ne tik geba kalbėti esamuoju laiku, tačiau drąsiai ir tikslingai naudoja taisyklingas kalbos formas, kurios nusako veiksmą praeityje. Taip pat, mano akimis, vaikai jaučia tam tikrą emocinę naudą, galėdami kalbėti anglų kalba. Kalbėti šia kalba jiems tarsi žaidimas, į kurį kasdien pasineria su džiaugsmu ir šypsenomis!“ – dalijasi patirtimi L. Daujotė.

Edukacinė nauda

Vaiko raidos specialistai turi daug teorijų ir argumentų apie konkrečius būdus, kuriais dvikalbis ugdymas lavina ir formuoja vaiko smegenis. Procesai, kurių metu mokomės, nuolat tiriami, o mūsų supratimas apie juos laikui bėgant tobulėja.

Mokslinėje literatūroje bei straipsniuose apstu teiginių, kurie patvirtina dvikalbystės naudą ikimokyklinio amžiaus vaikams. Remiantis „Times“ pateiktame straipsnyje „Dvikalbių smegenų galia“ kalbama apie ne tik savaime suprantamus dvikalbystės privalumus. Mokėti daugiau nei vieną kalbą vaikui svarbu keliaujant, kalbant su šeimos nariais, kurie gyvena užsienyje ir kt. Išskiriami ir nekalbiniai pranašumai. Vienas jų – socialinis supratimas. Pavyzdžiui, dvikalbėje aplinkoje augantys ikimokyklinio amžiaus vaikai turi šiek tiek geresnius įgūdžius nei vienakalbiai suprasti kitų požiūrį, mintis, norus ir ketinimus. Taip pat vaikai, augantys aplinkoje, kurioje kalbama dviem kalbomis, greičiau atlieka užduotis, susijusias su adaptabilumu ir gebėjimų prisitaikyti prie kintančios aplinkos, apibendrinant informaciją ir ją apdorojant.

Tyrimai parodė, kad antrosios kalbos pažinimas ankstyvoje vaikystėje turi daug papildomos naudos, be pačios kalbos išmokimo. Šiaurės Amerikos psichologės Judith  F. Kroll ir Ellen Bialystok savo bendrame darbe „Understanding the consequences of bilingualism for language processing and cognition“ teigia, kad dvikalbėje aplinka gali turėti didelės įtaką vaiko kognityvinės raidos procesams. Psichologių atlikto tyrimo metu, pastebėta, kad dvikalbiai vaikai daug geriau atlieka neverbalinio samprotavimo bei aritmetikos užduotis, demonstruoja geresnius rezultatus kūrybiškose bei problemų sprendimo veiklose nei vienkalbiai vaikai. Be to, mokslininkių teigimu, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai geba geriau susikoncentruoti, kategorizuoti, jų mąstymas lankstesnis ir jie atsparesni aplinkos trikdžiams.

Galimi iššūkiai

Kartais gali atrodyti, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje pradeda mokytis antros kalbos vystosi lėčiau ir nei viena kalba kalbantys vaikai. Taip dažnai atrodo, nes vaikas net viename sakinyje gali panaudoti žodžius, skirtingomis kalbomis. „Tėvams reiktų nusiraminti – tai tik adaptacinis laikotarpis, kuris praeina ir vėliau vaikas gali parodyti nepaprastų gebėjimų, kurie susiję ne tik su bendravimu ir savo nuomonės išsakymu“, – atkreipia dėmesį L. Daujotė ir priduria:

„Tik pradėjus lankyti mokyklą, kurioje klasėje yra žmogus, kalbantis ne vaikų gimtąją kalba, neretai vaikams gali sukelti trumpalaikę frustraciją. „Kodėl aš nesuprantu ką mokytojas/a sako??!”, – galvoja mažieji. Kaip jau ir minėta, šis laikotarpis praeina labai greitai, o vaikai pasineria į nepaprastai įdomų ir spalvingą pasaulį, kuriame jie gali bendrauti net keliomis kalbomis. Taigi, tėvus, kurie vis dar galvoja, ar dvikalbė mokymosi aplinka yra tinkama jo vaikui, galiu tik padrąsinti ir pasakyti: tai bene geriausia, ką galite jam duoti!.“