Visi tėvai bijo virusų. Ypač tie, kurie turi mažamečių vaikų. Neretai šeimos mažylio prisijungimą prie darželio atideda pavasariui ir vasarai. Tačiau gydytojos Justinos Aleksaitės teigimu, tikrai ne metų laikas, o vaiko pasirengimas atitrūkti nuo tėvų ir tapti bendraamžių bendruomenės nariu turėtų padiktuoti tinkamiausią pasirinkimą vaikui.
„Vien ką tik praėjusi vasara buvo kupina infekcinių ligų: COVID, gripas ir kitos ligos neapleidžia mažamečių ir šiltuoju metų laiku. Taigi vienareikšmio atsakymo tiesiog nėra. Esu susidūrusi su pacientais, kurie bijodami ligų nevedė vaiko į darželį, tačiau vėliau daug sirgo priešmokyklinėje klasėje ir pradinėje mokykloje, o tai sukelia nemažai ugdymosi iššūkių“, – teigia gydytoja ir šeimos medicinos klinikos „Džiaugsmo klinika“ vadovė.
Dešimties valstybių patirtis mažamečių sveikatinimo srityje išanalizavusi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ įkūrėja Birutė Mačiulienė pažymi, kad lyginant mūsų šalies ir JAV, Australijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos pagrindinius skirtumus, išsiskiria vienas esminis faktorius: Lietuvoje rekomendacijos ugdymo įstaigoms vis dar orientuotos į ligų protrūkių valdymą, tuo tarpu dėmesio vaikų atsparumo formavimui skiriama neproporcingai mažiau.
„Virusai slypi už kiekvieno kampo: parduotuvėse, vaikų žaidimų aikštelėse, gimtadieniuose. Todėl vargu, ar izoliuojant mažametį nuo išorinio pasaulio pavyks užaugti sveikesniais. Vaikais sparčiausiai tobulėja sąveikaudamas su kitais vaikais. O sveikatos srityje pažangių valstybių pavyzdžiai rodo, kad ugdymo organizacijos gali reikšmingai prisidėti ir prie mažylių imuniteto stiprinimo“, – teigia „Eurekos“ vadovė.
Sveika mityba – vitaminų šaltinis
Pasak Justinos Aleksaitės, vienas svarbiausią vaiko parengimo ugdymo įstaigai elementų, kaip parodė daugybė mokslinių tyrimų įrodyta – subalansuota ir vitaminų bei mineralų prisotinta mityba. Ji stiprina imuninę sistemą, padėdama organizmui kovoti su ligomis.
„Pakankamas baltymų, vaisių, daržovių vartojimas, maisto įvairovė, valgymas su savo bendraamžiais ir smalsumas ragaujant lemia vaikų fizinį vystymąsi ir imuninės sistemos stiprumą“, – teigia gydytoja J.Aleksaitė.
Anot gydytojos Lietuvoje taip pat ryškėja kita pozityvi tendencija – daugėja šeimų, kurios nepasikliauja tik baziniu sveikatos patikrinimu, bet renkasi ir papildomas medicinos paslaugas – skiepus nuo sezoninių ligų, tokių kaip gripas ar vėjaraupiai, kasmetinę apgamų patikrą ar platesnius kraujo tyrimus.
„Liaudies išmintis byloja – roges ruošti reikia vasarą. Ne išimtis ir sveikata. Jeigu norime būti atsparesni žiemą, turime stebėti organizmo duomenis ir esant poreikiui organizmo rezervus papildyti. Stebime nemažai vaikų, kuriems trūksta geležies, vitamino D – o tai gali pabloginti ligų atsparumą šaltuoju sezonu“, – teigia gydytoja Justina Aleksaitė.
Didžiają dalį savaitės maisto normos vaikai suvalgo ne namuose, ugdymo įstaigoje. Subalansuota mityba vaikams – tai ne tik ekologiški meniu ir pilnavertis valgiaraštis, bet ir sveikos mitybos įpročių ugdymas.
„Formuodami sezoninius meniu daug dėmesio skiriame ne tik pagrindiniams patiekalams, bet ir garnyrams bei sveikiems užkandžiams, kuriuos vaikai gauna du kartus per dieną. Šiuolaikiniai vaikai išrankūs, jie valgo tai, kas jiems patinka. Kad vaikai valgytų daržoves ir kitą sveiką maistą reikia mokytojų aktyvaus įstraukimo. Ar žinojote, kad valgant morkas matysite geriau negu kalnų erelis? Ar žinojote, kad valgant daržoves greičiau auga plaukai? Tikslingai parinkta informacija ir vaikui suprantami atsakymai motyvuoja net ir pačius mažiausius“, – patirtimi dalinasi mokyklos „Eureka“ įkūrėja B.Mačiulienė.
Judėjimas gryname ore
Judėjimas gryname ore yra viena iš efektyviausių imunitetą stiprinančių priemonių. Net ir šaltą, darganotą dieną buvimas lauke padeda vaikui geriau adaptuotis prie temperatūrų kaitos, sumažina sergamumą.
Nestiprus lietus negali būti pasiteisinimas, kodėl šiandien vaikai nebuvo lauke. Tokios nuomonės laikosi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ įkūrėja, kuri primena posakį: nėra netinkamo oro, yra tik netinkama apranga.
„Esu Suomiškos filosofijos šalininkė – vaikai privalo būti lauke bet kokiu oru. Sušlapsime? Išsitepsime? Nieko baisaus – persirengsime. Mūsų organizacijoje tėveliai privalo mokytojams palikti pakaitinius ir oro sąlygas atitinkančius rūbus. Be to, lietus ir sniegas yra puikios priemonės edukacijos. Tai ne tik aplinkos pažinimas. Kūrybiškas balų ar sniego panaudojimas gali padėti mokytis aritmetikos, užsienio kalbos ar net komandinių įgūdžių“, – teigia B. Mačiulienė.
Sveikata prasideda nuo kokybiško miego
Tėvams verta nepamiršti vienos svarbiausių imunitetą stiprinančių priemonių – kokybiško miego. Pasak Justinos Aleksaitės moksliniais tyrimais įrodyta, kad net viena miego valanda reikšmingai sutrumpina ligos eigą ir formuoja atsaką į virusų puolimą.
Kaip pavyzdį gydytoja pateikia JAV pediatrijos akademijos įžvalgas, tarp kurių ir rekomenduojama paros miego trukmė. Naujagimiams (0-3 mėn) rekomenduojamas miego laikas siekia nuo 14 iki 17 valandų. Kūdikiams (iki 1 metų) nuo 12 iki 16 valandų, 1–2 metų amžiaus vaikams – nuo 11 iki 14 valandų, 3–5 metų vaikams 10 – 13 valandų, 6 metų ir vyresniems 9 – 12 valandų
Visgi anaiptol ne visiems darželinukams pavyksta pasiekti tokius rezultatus naktį. Todėl reikiamą valandų skaičių sukaupti padeda pietų miegas.
Tačiau, ką daryti, jeigu vaikas nenori miegoti dienos metu? B. Mačiulienės teigimu, nepaisant to, kad šeimos gali pasirinkti miego ar nemiegoti, ugdymo organizacija visada gali sudaryti sąlygas kokybiškam poilsiui.
„Tėvai klausia, kaip jums pavyko užmigdyti vaiką, jei jis namuose dienos metu akių nesumerkia. Profesionalūs pedagogai sudaro tokias sąlygas, kad net ir suaugusiam žmogui būtų sunku atsispirti neužmigus. Tam padeda rami muzika, eilėraščiai, klasės apipavidalinimas, langų užtemdymas, bendraklasių pavyzdys. Net ir pasirinkusiems nemiegoti organizuojame tokias edukacijas, kurios orientuotos į proto ir kūno poilsį. Tai gali būti ramūs žaidimai, pasakų klausymas ar tiesiog piešimas laisva tema“, – teigia B. Mačiulienė.
Tinkamos higienos iššūkiai
Dar vienas tėvų nerimo šaltinis – tai artimas kontaktas su bendraamžiais. Jie liečia daiktus, įvarius paviršius, neprisidengia burnos ir nosies kosėdami ar čiaudėdami. Gydytojos J.Aleksaitės teigimu, naivu tikėtis, kad mažamečiai griežtai laikysis taisyklių, kurių laikosi ir ne visi suaugusieji.
„Mažamečių rutina labai dinamiška. Atriboti vaikus nuo vaikų nepavyks. Vienintelė išeitis – stengtis užtikrinti kaip galima švaresnę aplinką. Todėl būtina bent kelis kartus per dieną vėdinti klases ir kitas erdves. Be to, rekomenduojama reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius, kuriuos vaikai pasiekia. Tai nėra taip paprasta, nes darželiuose daug daiktų, žaislų ir knygų“, – įsitikinusi šeimos medicinos klinikos vadovė.
Ankstyvojo ugdymo mokyklos vadovė B. Mačiulienė priduria, kad itin svarbiu įpročiu ugdymo įstaigose yra rankų plovimas, kuris turi tapti ne priverstine, o malonia rutina. Rankų plovimui galima naudoti įvairius žaidybinius elementus arba pritaikyti vaikiškas daineles, vaikams suprantama kalba aiškinti higienos naudą. Tuo tarpu darbuotojų tarpe galioja nerašyta taisyklė – rankas plauti visur ir visada.
„Dirbantys ankstyvojo ugdymo srityje rankas plauti ir dezinfekuoti privalo taip pat dažnai ir atidžiai kaip tai daro chirurgai. Ne tik atvykus į darbą, bet ir po bet kokio atlikto veiksmo: išėjus iš klasės, prieš patiekiant maistą, lydint vaikus į vonios kambarį, netgi po poilsio pertraukėlės mokytojų kambaryje“, – teigia B. Mačiulienė.
Pagrindinis vaistas – sąmoningumas
Gydytojos J. Aleksaitės teigimu, nepaisant visų šių būtinų rutinos elementų, paskutiniais metais pastebėta, jog ligos sparčiai progresuoja ir nedidelė sloga ar kosulys gali pavirsti ir žymiai rimtesnėmis ligomis.
Ugdymo įstaigose neretai plinta vadinamieji atipiniai ligos sukėlėjai (pvz., Mycoplasma pneumoniae, Chlamydophila pneumoniae, rečiau Bordetella pertussis). Dėl šios priežasties šeimos narių tarpe pajutus pirmuosius simptomus svarbus atsakingas įsivertinimas.
„Prasidėjus slogai ar nedideliam kosuliui – rekomenduojama kelias dienas pasilikti namuose ir įvertinti, ar už pirmo žvilgsnio nesudėtingų simptomų neslypi rimtesnė liga. Reikia stebėti ar vaikas turi apetitą, ar yra pakilusi temperatūra, ar yra mieguistas. Ligai užsitęsus daugiau nei 3 dienas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – teigia J.Aleksaitė.
Iš praktinės pusės tam pritardama mokyklos vadovė taip pat akcentuoja ir dalinimosi informacija svarbą. Jos teigimu, bendruomenės atsakingumas paremtas ne tik vengiant kontaktuoti sunegalavus, tačiau ir informuojant kitus.
„Žymiai paprasčiau suvaldyti ligų protrūkius klasėse, kai tėvai apie ligos užuomazgas nedelsiant informuoja mokytojus arba administraciją. Turint signalą iš bendruomenės narių galima skubiai dezinfekuoti patalpas, perspėti kitus tėvus, kad jie stebėtų vaikų savijautą bei aktyvuoti kitus algoritmus“, – teigia B.Mačiulienė.