Ugdymo filosofija

Mes tikime, kad tik atradimais grįstas ugdymas gali formuoti šiuolaikinę Asmenybę!

Eureka – ankstyvojo ugdymo mokykla 2-5 metų vaikui, kur dėmesio centre yra vaikas ir jo ugdymasis. Čia kiekvienas vaikas pripažįstamas kaip unikali, besikeičianti, aktyvi Asmenybė. Jis žaidžia, kaupia patirtį, greitai mokosi, turi savitą pasaulio matymą, kuria savo vertybes. Mokykloje puoselėjamas vaiko orumas, pripažįstama vaiko nuomonė, jo teisė rinktis, spręsti, tartis. Eurekoje formuojasi augančios kartos mąstymas – svarbiausias ateities kūrimo potencialas. Mes su pagarba žvelgiame į kiekvieną vaiką, nes suprantame, jog nuo pat gimimo jis jau yra Žmogus, kuris aistringai trokšta sužinoti, pažinti ir tobulėti, nori būti laisvas ir orus.

Misija – mes siekiame, kad kiekvienas mūsų vaikas pažindamas save ir supantį pasaulį kurtų savo Asmenybę.

Ugdymo tikslai:

  • Ugdyti pasitikinčią, smalsią, kūrybingą ir aktyvią Asmenybę dvikalbėje aplinkoje (lietuvių-anglų kalba).
  • Atskleisti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus.
  • Stiprinti vaiko talentus ir paversti juos išskirtiniais pasiekimais.
  • Padėti vaikui atrasti ir pažinti jį supantį pasaulį.

Dvikalbis ugdymas

Kuo anksčiau ir tinkamu būdu vaikai ima mokytis naujos kalbos, tuo greičiau ir geriau ją išmoksta nepakenkdami savo gimtajai kalbai. Vaikai kitos kalbos Eurekoje paprastai mokosi tokiu būdu, kokiu išmoko savo gimtąją kalbą – tai yra natūraliai, nesąmoningai ją perimdami iš kalbinės aplinkos, komunikacinių situacijų (mokant kalbų tai vadinama „panardinimo“ metodu). Manoma, kad efektyviausias antrosios kalbos mokymosi periodas baigiasi maždaug 10–12 metais, todėl svarbu, kad vaikas antrosios kalbos pradėtų mokytis kuo anksčiau. Vaikai, mokantys daugiau nei vieną kalbą, pasižymi geresniais skaitymo ir apskritai kognityviniais, intelektiniais gebėjimais, geresne atmintimi, todėl vyresnėse klasėse jiems geriau sekasi mokytis. Kas nutinka, kai be gimtosios, vaikas mokosi kalbėti ir antrąja kalba? Antrąją kalbą mažylis tikrai pajėgs išmokti ir tai nekenks sėkmingai išmokti ir gimtąją kalbą. Kad išmoktų dvi kalbas, vaikas turi kasdien su jomis susidurti. Su abiem kalbomis reikia daug kontaktuoti. Kuo anksčiau pradedama mokytis antrosios kalbos, tuo labiau šis procesas būna panašus į pirmosios kalbos mokymosi procesą. Kad sėkmingai išmoktų antrąją kalbą, vaikui reikia pakankamai dažnai girdėti savo aplinkoje ir turėti galimybių ja bendrauti. Vis dar dažnai manoma, kad naujos kalbos mokytis reikia mokantis žodžių ir įsimenant gramatikos taisykles, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kalbos mokymasis yra sudėtingesnis procesas ir vyksta keliais lygmenimis, todėl toks – tradicinis – mokymasis ir pasyvi, „tyli“ klasė yra neefektyvūs. 2–5 metų vaikas dar nėra pasirengęs mokytis gramatikos taisyklių, jam geriausiai sekasi įsiminti tai, kas siejama su asmeniniu patyrimu, o kalbos mokytis – aktyviai veikiant, žaidžiant, bendraujant, vartojant kalbą.

Į vaiką orientuotas ugdymas

Esame įsitikinę – nėra dviejų tokių pačių vaikų. Visi vaikai yra skirtingi, išsiskiriantys savo unikalumu ir savitumu. Todėl mes siekiame individualizuoti kiekvieno vaiko ugdymąsi, atsižvelgdami į jo turimus gebėjimus, žinias ir supratimą.

Mes norime padėti kiekvienam vaikui savyje atrasti:

  • Tyrinėtoją, kuris savarankiškai rinktų smalsumo vaisius.
  • Mąstytoją, kuris nebijotų klausti „kodėl?” ir ieškotų atsakymo.
  • Novatorių, kuris suprastų, kaip idėjos virsta realybe. Gal tai mokslininko kelio pradžia?
  • Sprendimų ieškotoją, kurio nesustabdytų jokios kliūtys ir iššūkiai.
  • Keliautoją, kuriam atviras daugiakalbis ir spalvingas pasaulis.
  • Rašytoją, kuris žodžius apjungtų į sakinius. Gal ateityje tai taps knygomis?
  • Klausytoją, kuris mokėtų sutelkti dėmesį ir išgirsti.
  • Pranešėją, kuris turėtų nuomonę ir sugebėtų ją pristatyti.
  • Skaičiuotoją, kuris parke skaičiuotų medžius. Gal tai pradžia matematikos žinovui?
  • Draugą, kuris mokėtų rūpintis, gerbti ir pasitikėti.
  • Bendruomenės narį, kuris mokėtų bendradarbiauti ir jaustų atsakomybę už kitus.
  • Svajotoją, kuris įvardintų troškimus ir jų siektų.
  • Organizatorių, kuris įgyvendintų savo svajones.

Kaip mes kuriame santykius mokyklos bendruomenėje?

Eurekos bendruomenė – mokytojai, vaikai ir jų tėveliai. Visus jungia aukščiausi ugdymo tikslai ir stipriai išreikštos vertybės.

PASITIKĖJIMAS

Pasitikėjimas savimi – orios asmenybės raktas. Jei nuo pat mažens rūpinsimės vaiku taip, kad pasitikėtų mumis ir aplinka, jis turės daugiau galimybių auginti ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Savimi pasitikintis žmogus mato tiek savo, tiek kitų poreikius, turi asmeninę nuomonę ir aiškiai ją išsako, geba argumentuotai ir kritiškai pažvelgti į situaciją, nepamindamas kito orumo moka išgirsti ir priimti kitokį požiūrį.

DRAUGIŠKUMAS

Vaikai anksti turi suprasti ir pajusti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

PILIETIŠKUMAS

Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasekmes – pilietiškumo pagrindas.

DARBŠTUMAS

Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

SAVARANKIŠKUMAS

Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti atsakingą savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Kokius gebėjimus ugdome?

Ankstyvojo ugdymo mokyklos Eureka ugdymo programoje išskirtos aštuonios mokymosi sritys:

  • Asmenybės kūrimas ir socialinis sąmoningumas;
  • Emocinis intelektas;
  • Kalbiniai gebėjimai;
  • Kūrybingumas ir iniciatyvumas;
  • Bendravimo įgūdžiai;
  • Loginis mąstymas ir skaičiavimas;
  • Fizinė raida ir judumas;
  • Sumanumas ir pasaulio pažinimas.

Asmenybės kūrimas ir socialinis sąmoningumas. Vaiko savęs suvokimas ir savigarba yra svarbiausias jo asmenybės raidos komponentas. Ugdymas padeda susiformuoti vaiko asmenybei per bendravimą su kitais žmonėmis, bei sąveiką su aplinka. Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka vaikai formuoja savo asmenines vertybes, įgyja pasitikėjimo imtis naujų iššūkių ir puoselėja bendruomeniškumo jausmą – suvokimą, jog jie yra grupės dalis. Mes žinome, jog kiekvienas vaikas – nepakartojama asmenybė, turinti tik jai vienai būdingų lūkesčių, galių, ugdymosi poreikių. Todėl mūsų nuoširdi misija yra sukurti pamatą unikalios asmenybės brandai.

Emocinis intelektas. Mes tikime, jog suaugusiojo laimė kuriama vaikystėje. Mokslininkų įrodyta, jog emocinis intelektas ne mažiau svarbus vaiko gyvenimo sėkmei nei kognityviniai gebėjimai. Kiekviena emocija yra gyvybiškai svarbi žmogui. Tad nuo pat mažens būtina jas pripažinti ir leisti reikštis. Eurekoje ugdome vaikų emocinius įgūdžius, padedame vaikams suprasti ir įvardinti savo jausmus, atpažinti kitų nuotaiką. Be to, formuojame draugiško bendravimo įgūdžius ir skatiname atsižvelgti į kitų jausmus. Tinkamai išugdytas emocinis intelektas padės mūsų vaikams geriau atskleisti savo protinius gebėjimus. Pavyzdžiui, susierzinęs vaikas užduotis atliks blogiau, nei vaikas, kuris gebės įvardinti savo emocijas ir suprasti, kodėl taip jaučiasi. Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka vaikai išmoks atpažinti ir įvardinti savo jausmus bei emocijas įkurtose „Jausmų erdvėse“. 

Kalbiniai gebėjimai. Mes siekiame, kad vaiko žodynas būtų išraiškingas ir platus, kad vaikas mokėtų aiškiai reikšti savo mintis, jausmus ir išsakyti savo nuomonę, mokėtų įtikinti ir galėtų drąsiai kalbėti su bendraamžiais ar suaugusiais, gebėtų sklandžiai naudotis kalba. Šių tikslų Eurekos vaikai pasiekia klausydamiesi įdomių pasakų ir istorijų, jas patys kurdami. Ritminių edukacinių eilėraščių pagalba mūsų vaikai mokosi pajausti rimą, žodžių žaismą bei jų skambesį. Vaikai, norintys išmokti skaityti, skatinami ir drąsinami to imtis žaidimo forma.

Kūrybingumas ir iniciatyvumas. Mūsų vaikų kūrybiškumą laviname per piešimą, šokį, dainavimą, pasakojimą, dizainą bei įvairių medžiagų tyrinėjimą. Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Mes siekiame, kad vaikai smalsiai tyrinėtų įvairias medžiagas, priemones ir atrastų, kaip jas panaudoti. Vaikams sukuriame tinkamą aplinką kūrybai ir mokiname idėjas įgyvendinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mažytis piešinėlis gali pavirsti knyga, marškinėliais, o gal net ir spektaklio scenografija? Mums svarbu, kad vaikas išbandytų save skirtingose veiklos srityse, atpažintų kas jam patinka. Esame įsitikinę, kad kiekvienas vaikas yra puikus kūrėjas, mes norime, kad ir patys vaikai tuo įsitikintų.

Bendravimo įgūdžiai. Mes manome, jog 21-ame amžiuje vaikams svarbu mokėti ne tik kalbėti, rašyti, skaityti, tačiau ir komunikuoti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Vaikų bendravimą su bendraamžiais ir suaugusiais ugdome žaidybiniais metodais. Nestandartinės ir mažiesiems patrauklios ugdymo priemonės gerina vaikų žodyną, tarimą, intonaciją, sakinių nuoseklumą ir užtikrina sėkmingą bendravimo įgūdžių panaudojimą praktikoje.

Loginis mąstymas ir skaičiavimas. Manome, kad labai svarbu nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo metų pradėti ugdyti jo loginį mąstymą, nes tai jam padės ateityje pasiekti gerų rezultatų ne tik moksluose, bet ir tolimesniame gyvenimo kelyje. Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka loginiams mąstymui ir skaičiavimui įtvirtinti naudojame NUMICON metodiką – tai matematinio skaičiavimo metodika, skirta ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, kuri padeda suprasti skaičius bei aritmetinius veiksmus per multisensorinius pojūčius. Ypatingai didelį dėmesį skiriame vaikų supažindinimui su skaičiais ir formomis, skaičiavimo įgūdžių tobulinimui, gebėjimui palyginti dydžius, svorius, sumas, galvosūkių sprendimui ir skaičiais paremtų tyrinėjimų organizavimui. Loginio mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius laviname įtraukdami vaikus į kasdienę veiklą, pavyzdžiui ruošdami stalus pietums, skaičiuojame, kiek lėkščių, stiklinių ir įrankių reikės visai grupei.

Fizinė raida ir judumas. Žmogaus organizmo vystymuisi būtinas judėjimas. Todėl Eurekoje vaikai kasdien mankštinasi, sportuoja, vaikščioja gryname ore ir tyrinėja aplinką. Tokiu būdu mūsų vaikams sukuriame natūralų sveikos gyvensenos poreikį. Juk svarbu ne tik žinoti, kas yra sveika gyvensena, bet ir stengtis sveikai gyventi. Taip pat reguliariai organizuojame temines išvykas: ne tik ugdomąsias – pažintines, bet ir pramogines – sportines. Naudojame įvairius pratimus, kurie padeda lavinti motorinius įgūdžius, pajusti fizinės veiklos koordinavimą ir stiprinti erdvės suvokimą.

Sumanumas ir pasaulio pažinimas. Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka daug laiko praleidžiame tyrinėdami mus supančią aplinką. Pavyzdžiui, lietingą dieną susikoncentruosime į vandens lašelį: sužinosime, iš kur jis atsiranda ir kur dingsta, suprasime, kodėl vanduo mums svarbus, kiek jo reikia suvartoti per dieną, ir kur pasaulyje jo trūksta. Esame įsitikinę, įdomus ir įtraukiantis pasaulio pažinimas ugdo vaiko sumanumą, kuris būtinas sėkmingam gyvenimui. Mūsų vaikus skatiname smalsiai ir iniciatyviai tyrinėti aplinką naudojantis savo penkiais pojūčiais: regėjimu, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Kiekviena diena kupina atradimų!

Kaip ugdome vaikus?

Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka remiamės harmoningos raidos metodika, ugdome visus pažinimo gebėjimus: pojūtį, suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę. Išskirtinė mūsų ugdymo ypatybė – integralumas, t. y. visapusiškumas, prasmingumas, darna. Ugdymą organizuojame kaip vieningą sistemą, neskaidant į atskirus, nesusietus mokomuosius dalykus, o jungiant į temas ar projektines iniciatyvas.

Integruojančioji ugdymo ašis – vaikas. Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remiantis jo patirtimi. Mums svarbus nuoširdus, artimas ir netrumpalaikis ryšys tarp vaiko ir pedagogo, kuris užtikrina ugdymo tikslų įgyvendinimą.

Štai keletas metodų ir strategijų, kurias taikome ugdymo veikloje:

Tyrinėjimas. Pasaulio pažinimas yra labai įdomus. Jis tampa dar įdomesnis, jeigu sukuriama kasdienius atradimus skatinanti aplinka (ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų), o šalia esantis mokytojas sukuria vaikui tyrinėjimo ir iššūkių situacijas. Mūsų mažieji mokslininkai ne tik išmoksta aktyviai domėtis aplinka, atrasti, bet ir apibendrinti savo atradimus: užsirašyti, nupiešti, papasakoti ir džiaugtis savo pasiekimais. Mes tai vadiname mokėjimu mokytis, kuris, išugdytas ankstyvoje vaikystėje, išlieka aktualus visą gyvenimą.

Patirtinis mokymasis. Patirtiniu ugdymusi vadiname tokį procesą, kai mokytojas sudaro sąlygas vaikui pamatyti, išgirsti, išgyventi, apmąstyti, įgyti įvairios patirties savarankiškai veikiant, dalyvaujant ir kuriant kartu. Vaikas įsimena geriau ne „sausai“ dėstomas žinias, bet mokantis per patirtį ir jos refleksiją. Vaikas kuria savo žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybes iš tiesioginės savo, o kartais ir bendraamžių ir suaugusiųjų patirties. Vaiko ryšys su aplinkiniais leidžia vaikui įsisavinti žinias per realią gyvenimišką patirtį. Mokytojo misija yra pasiūlyti vaikui atlikti tai, ko jis dar nėra išbandęs, jei reikia padėti, patarti, parodyti, paskatinti ieškoti išeities susidūrus su problema.

Žaidybiniai metodai. Mes tikime, jog žaidimas – tai vaiko darbas. Žaidimas yra neatsiejamas vaiko raidos elementas, kuris padeda formuotis socialiniams, loginio mąstymo ir bendravimo įgūdžiams. Žaidybiniai metodai skatina vaikų teigiamas emocijas, natūraliu būdu sukoncentruoja dėmesį į ugdomąją veiklą. Be to, žaidybiniais metodais galima išjudinti mažuosius smalsuolius ir pasiekti reikiamą fizinės veiklos lygį. Žaisdamas vaikas stengiasi patirti sėkmę. Mums tai labai svarbu, nes mūsų komandos rolė yra padėti savo vaikui augti laimingam ir išmokti patirti sėkmę. 

“Panardinimo” į kalbą metodas. Mes tikime, jog naudojant „Panardinimo“ metodą, vaikai be įtampos išmoksta antrąją kalbą mokantis aplinkoje, kur kalbama negimtąja vaikui kalba.

Mokantis kalbos šiuo būdu pereinami keli etapai:

• Pirmiausia vaikas pratinasi prie naujos kalbos skambesio, mokosi suprasti atskirus posakius (pavyzdžiui, paprašytas supranta prašymą ir reaguoja – tarkime, uždaro duris).

• Ilgainiui vaikas vis geriau supranta naująją kalbą ir tik supratimui pasiekus tam tikrą lygį bando reaguoti – atsakyti bent vienu žodžiu (pavyzdžiui, gerai, labas).

• Vėliau stengiamasi pakomentuoti, kalbėti kiek ilgesniais sakiniais. Šiame etape daroma daug klaidų, bet svarbu suvokti, kad tai yra natūralu. Vaikas epizodiškai net gali painioti kalbas.

• Tolesniame etape vaikas bando kalbėti antrąja kalba (dar daro daug klaidų), tačiau jau galima jį suprasti.

• Vėliau vaikas pasiekia aukščiausią jo amžių atitinkantį kalbos lygį: gana laisvai ir beveik be klaidų vartoja antrąją kalbą.

Laisvas žaidimas. Šiandien jau žinome, psichologijos mokslas ir praktika patvirtina, kad ankstyvosios vaikystės etapas ypač svarbus. Pagrindinė veikla šiame etape yra laisvas žaidimas. Žaisdamas vaikas kuria ir mokosi. Žaidimui reikia išmonės, pasaulio pažinimo, savęs įtvirtinimo įgūdžių, jausmų ir norų pažinimo, gebėjimo kurti santykius ir bendradarbiauti. Joks struktūruotas mokymas nesuteiks vaikui to, kas žaidžiant vyksta, atrodytų, savaime. Laisvas žaidimas vaiko pažinimo, socialinei ir emocinei raidai yra itin svarbus. Jis padeda formuotis bendriesiems gebėjimams, kurie yra sėkmingo mokymosi pagrindas. Laisvas žaidimas – nestruktūrizuota ir vaikų inicijuota veikla, kuriai nekeliami suaugusiųjų sugalvoti tikslai ir reikalavimai bei veiklos principai. Bet tai nereiškia, kad suaugusieji nekreipia dėmesio į vaiką. Jų užduotis – suteikti saugią aplinką bei priemones, neturinčias nustatytos paskirties, stebėti žaidžiantį vaiką bei į žaidimus įsitraukti patiems.

Mokykla be sienų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka ugdymas vyksta ne tik mokyklos aplinkose, bet ir aktyviai keliaujant. Organizuojamos išvykos, ekskursijos, kurių metu siekiama pažinti, stebėti, tyrinėti aplinką, daryti prielaidas, jas tikrinti, atlikti bandymus. Lankomi gamtos ir kultūros objektai, muziejai, parodos, parkai, bendradarbiaujama su kitomis mokyklomis. Vaikai klausosi pasakojimų apie kultūros objektus, juos fotografuoja, filmuoja, piešia, modeliuoja, kuria inscenizacijas, dalijais įspūdžiais ir mintimis, išsako savo vertinimus. Mokytojų padedami, vaikai randa informacijos šaltinius tenkinti savo interesams – sužinoti apie jiems nežinomus daikus, reiškinius, objektus, įvykius (pvz., dinozaurus, dangaus kūnus, tornadus). Eurekoje skatiname vaikus dalytis savo patirtimi apie lankytus gamtos ir kultūros objektus, pasakoti idėjas, sumanymus, ką ir kaip norėtų patys sukurti, pakeisti savo aplinkoje. Sudaroma galimybė vaikams įgyvendinti jų sumanymus (pvz. mokyklos kieme pagal vaikų sumanymą kartu su jais sukonstruoti lauko įrenginį).

Ugdymasis bendradarbiaujant. Planuodami ugdymo turinį galvojame kaip geriau padėti vaikams lavinti komandinio darbo įgūdžius, gebėjimą išklausyti, išgirsti šalia esantį ir padėti. Mūsų siekis yra vaikus išmokyti bendradarbiauti įvairiose situacijose ir komandose. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas aiškintis, diskutuoti, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vienam iš kito. Stebėdami bendraamžių mokymosi bei elgesio praktiką, vaikai supranta, ką reiškia mokytis, išbando kitų taikytus mokymosi ar elgesio būdus.

Grįžtamojo ryšio metodas. Ugdyme naudojame grįžtamojo ryšio metodą, kuomet užsiėmimų metu kartu su vaiku aptariame jo ugdymosi eigą – jį pagiriame ar paskatiname, detalizuojame, paaiškiname.

Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka ypatingai didelį dėmesį skiriame bendravimui su tėvų bendruomene – tėvai kasdien gauna grįžtamąjį ryšį apie savo vaiko veiklas, jų įsitraukimą į grupės užsiėmimus. Eureka bendruomenė (tėvai ir mokytojai) naudojasi specialia programėle, kurią galima parsisiųsti į išmaniuosius telefonus.

Kiekvieną pirmadienį tėvams elektroniniu paštu siunčiame savaitės planuojamų grupės ugdomųjų veiklų aprašymus.

Kaip vertiname vaikų pasiekimus ir pažangą?

Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka ugdymo(si) pasiekimų ir pažangos vertinimas grindžiamas individualizavimo principu, t.y. kiekvieno vaiko pasiekimai vertinami atskirai, nelyginant su kitais:

  • vertinimas atliekamas, lyginant dabartinius vaiko pasiekimus su ankstesniaisiais;
  • vertinama atsižvelgiant į prigimtines vaiko galias (fizines, intelektines, emocines);
  • vertinama ne tik vaiko įgyta patirtis, jo žinios, vertinami ir jo gebėjimai bei išsiugdytos vertybinės nuostatos (vaiko įgytos kompetencijos).

Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimui taikomi šie pagrindiniai metodai: stebėjimas, vaiko darbelių ir veiklos analizė (garso, vaizdo įrašai, vaiko veiklos nuotraukos su komentarais, žodinė kūryba, kalbos pavyzdžiai ir kt.), pokalbis su vaiku, vaiko pasakojimas, diskusija, individualios užduotys.

Ankstyvojo ugdymo mokykloje Eureka nuolat stebime vaiko pasiekimus:

  • du kartus metuose pasiekimus, rodančius vaiko pažangą, aptariame kartu su tėvais;
  • mokslo metų pabaigoje paruošiame išvadas apie kiekvieno vaiko išryškėjusius pasiekimus ir tėvams pateikiame apibendrintą individualią informaciją;
  • vaiko ugdymo(si) pasiekimai dokumentuojami ir kaupiami vaiko pasiekimų aplanke. Į aplanką dedami tėvų (globėjų) ir pedagogų vertinimai apie vaiko pasiekimus, atliktų stebėjimų apibendrinimai, tikslingai atrinkta vaiko pažangą ir pasiekimus rodanti medžiaga. Sukaupta informacija naudojama kryptingam ir tikslingam veiklos planavimui, bendradarbiavimui su tėvais, sklandžiam perėjimui ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Vaiko pasiekimų aplankas – tai vaiko pasiekimų ir pažangos įrodymai, kūrybiniai darbai, kalbėjimo pavyzdžiai, įsimintinų elgesio situacijų aprašymai. Kaupiant pasiekimų aplanką svarbi ir vaiko nuomonė. Vaikas atrenka, kurį savo darbelį, kurią nuotrauką norėtų įdėti į aplanką ir pakomentuoja, kodėl. Taip vaikas mokosi pamatyti savo gebėjimų tobulėjimą, pasakyti suaugusiesiems, kas jam svarbu, pagrįsti savo nuomonę.